Diena 1
LJ šiaip veikia, užtat Facebook’as - ne. Aha, aš Pekine. Aš Pekine? Aš Pekine?! Stengiuos neužmigt (čia +5 valandos, palyginus su Lietuva), bet prieš ką nors protingo veikdama truputį turiu ištiest kojas. Na tikrai, juk neužmigsiu, tikrai tikrai neužmigsiu…
Patarimas: pildydami sveikatos būklės kortelę prieš įvažiuojant į Kiniją, nebūkite sąžiningi ir nežymėkite jokių simptomų. Aš buvau sąžininga ir parašiau, kad kosėju, nes, nu, o jei nepažymėsiu ir tiesiai karantino pareigūnams į veidą, taip sakant, nusikosėsiu? Pasirodo, net to vieno simptomo pakanka, kad pareigūnė parodytų paeit į šoną pas kitus pareigūnus (visi su kaukėm, kaip pridera), kur nusprendžiu jamt jautį už ragų ir kiniškai išpyškinu, kad buvau stovykloj ir peršalau. Nieko rimto. Gerasis pareigūnas klausinėja visokių dalykų, tipo, ar toj stovykloj nebuvo karščiuojančių, ar vaistų negėriau. Pamatuoja temperatūrą. Sėdžiu taip kokias 10 minučių ir galvoju, kad mano lagaminas vienišas. Praleidžia, kiaulysčių nerasta. Aha.
Jausmas toks, kad… na, jau galima čia išgyvent. Nors ne viską suprantu (kai pirkau SIMą, truputį susimoviau, chacha), bet suprantu ir galiu atsakyt, valio valio. Gyvenu tiesiai priešais traukinių stotį, buvau pamiršus, kokia chaotiška yra Kinija, bet, keistas daiktas, pirmas jausmas visą tą chaosą išvydus buvo ne “operatoriau, ištraukite mane iš čia”, o “JĖĖĖĖĖGA!! YYY!!” Gal tai geras ženklas? Nors dabar, pagaliau palindus po dušu kažkaip nesinori lįst iš kambario ieškoti valgyt ar šiaip ko. Pvz., su žmonėm pradėti skambinėtis. Tai va, aš tik kojas ištiesiu, tik ištiesiu…
Hostelis turi trūkumų, bet turi ir didelį privalomą - nemokamą WiFi. Kol kas gyvenu čia keturias dienas, o paskui galvosiu.
Ai, ir lyja beigi yra žiauriai žiauriai drėgna. O kaip merginos tokiu oru su makiažu išgyvena?!
patiko (0)
Rašyti komentarą