Sinofilija, sinefilija, SFilija… ir kiti nebaigti darbai

Kai kurios knygos turi savo spalvas. Kai skaitai, daugmaž įsivaizduoji
koloritą, filtrą, kurį uždėtum ant kameros filmuodamas pagal tą knygą
filmą. Iaino M. Bankso romanas “Consider Phlebas” (”Pagalvok apie Filebą”?) būtų mėlynai pilkas.

Suskaityti
daugiau nei keturis šimtus puslapių nėra labai lengva, tačiau
nenuobodu. Banksas stebina neįtikėtina vaizduote: juodu ant balto
sustato tokį pasaulį, kokį turbūt tik jis vienas galėjo susapnuoti.
Vien ko verti Vavačo (Vavatch) orbitalės Megalaivai arba Damage
žaidimas. Ne, knygos pasaulis nėra unikumas, anaiptol - tačiau Banksas
viską sugeba sudėlioti į išties įspūdingą kombinaciją. Negana to, moka
tai užrašyti. Autorius nelaiko skaitytojo kvailiu, bet ir nepalieka jo
visiškoje nežinomybėje, sugebėdamas reikalingus paaiškinimus įpinti į
tekstą stebėtinai natūraliai.

Siužetas gana painus, todėl tenka
būti atidžiam. Istorijos pradžioje susipažįstame su Bora Horza Gobuchul
- “Besikeičiančiuoju”, Idiran (Aidirų) civilizacijos agentu, pakliuvusiu į nelaisvę aidirų priešams - Kultūrai (The Culture). Horzai pavyksta ištrūkti, tačiau jis iškart gauna naują užduotį iš savo vyresnybės: nukeliauti į uždarąjį Schar’s World - Šaro Pasaulį, - planetą, kurioje pasislėpė tiesiai iš mūšio lauko pabėgęs Protas (Mind)
- mąstanti mašina, viena iš daugelio, kurias sukūrė Kultūra. Pakliuvęs
į dar vieną nemalonumą, Horza nespėja išvykti į Šaro Pasaulį, ir
pakliūva į laisvų kosmoso piratų gaują, su kuria jam ir bus lemta
ieškoti Proto.

Iain Bankso knygą būtina perskaityti nuo pradžios
iki galo, nes tik pabaigoje esančiuose prieduose atsiskleidžia
istorijos mastai. Tai, ką skaitytojas sekė keturis šimtus puslapių, ta,
regis, nemenka kosminė drama, lyg ir turėjusi turėti svarbią reikšmę
milijardus žmonių ir nežmonių įtraukusiam Kultūros-aidirų karui,
pasirodo esanti tik nedidelis epizodas ne tokiame ir įspūdingame kare.
Banksas tyčia leidžia mums paimti didinamąjį stiklą ir pažvelgti į
asmeninę Horzos bei jo kompanionų kelionę, į jų tikėjimą, kad yra kažko
didesnio dalis - o paskui priverčia atsitraukti ir suprasti, kad tam
“kažkam didesniam” Horzos pastangos galbūt tėra uodo įkandimas. Taigi
tai - ne tiek knyga apie karą, nesutaikomas priešybes, technologijos ir
religijos konfliktą, kiek pamąstymas apie “didžiųjų kovų” tikrąjį
didumą.

Rodyk draugams

Vaikai, šiandien mokykla uždaryta, paskaitų nebus.

Prašau
atkreipti dėmesį į kairiajame šone į kalną krypuojantį drąsų autobusą
(vieną iš nedaugelio, kuris pasiryžo pasivažinėti “apsnigtomis” Londono
gatvėmis).

St Pancras sniege:

Medelyčiai:

Bendrabučio (ne mano) siena:

Pirmininkas Mao ant sienos netoli King’s Cross St Pancras (seniai norėjau nufotografuoti):

O mokykla tai uždaryta todėl, kad a) paralyžiuotas viešasis transportas, ir dėstytojai,
administracija, aptarnaujantis personalas ir t.t. negali atvažiuot į
darbą (jau nekalbant apie studentus); b) dėl kažkokių ten nesklandumų
pagrindiniame mokyklos campus’e dingo elektra, o tai reiškia, kad
neveikia visi mokyklos serveriai.

Užtat vietiniai supermarketai
turbūt kraunasi turtus… Nes net man pirma mintis, sužinojus, kad
mokykla uždaryta, buvo: na tai gal nueisiu į Tesco ta proga!

Rodyk draugams